Odė Duonai

Duona- tu esi  šventa nuo seno,
tik dabar tas paprotys  lyg ir paseno.
Kartais tave randa savartyne,
bet tikram lietuviui tu esi brangiausia,
Tau ant stalo vieta- garbingiausia.
Tu turi gal tūkstantį vardų:
duona, duonelytė, duonužėlė.
duonutė,duonelė, maitintojėlė...
Saugai mus Tu nuo vagių, gaisrų,
kai pašventinta esi Agotos Tu vardu.
Ypatingą reikšmę Tu turi vardynose,
ir vestuvėse ,ir pakasynose.
Tu , duonelė, esi ne vienturtė,
o iš didelio seselių pulko:
iš visų vyriausia tai ruginė,
o toliau iš duonkubilio ritasi
bėralinė, "vogtinė" ar kvietinė.
Ir brolelių pulkas, kaip ir dera-
karvojai , ragaišiai ir pyragai..
Kai mamulės mūs kepti Tave nustojo,
po kepyklą kožnam mieste stojos.
Todėl "pavardes"  mandras Tau prikabino:
"Bočių", "Palanga" ar "Borodino"...
Būk ant stalo- duona kasdieninė-
nepabostanti ,lyg saldumynai.
Ir jei nepastebim, kad Tavęs trūksta-
reiškia -laimei, Tu tikrai esi mūs būste...