Fausto gundymas

“

Klausi,
Lyg būtum siela.

“

Aš padarysiu tave
Nuogybės meistru:
Palei tavo blizgesį
Kūnai ištesės
Gūnias,
Šaknis
Ir įstatymus.

“

Panieka iškalta,
Kreive siaučianti.

Liežuviu valdai vandenis,
Liežuviu belsi ir pradėsi.
Nes gyvsidabris dabar narsus
Akimirksnio šienui sulyti.

Granules prisimeta augalais
Kulnimis savo žvyrą
Atmeta
Užleistos įkalnės -

Kaip išdrįsai kopti be sielos?

Tyrėti ir klausti
Rangytis per pamatus
Tūnoti, įgyti:
“Aš galiu būti nuneštas”.

“

Lėtai tavęs klausiu,
Klausiu lyg per odą
Atsimenu daug išdovanotų priešų:

Nuolankumas iki klystkelio -
Tai čia yra tiesa:

Stalagmitai
Riša žaizdą su medvilne,
Su vilna -
Jų akmuo yra avinėlis

“

Klausi, tartum pro plaukus

“

Kai būdavai atitrauktas nuo ugnies
Ir nuo maudynių,

Nebeskirdamas randų nuo dygsnių:
Atpažintas nuogumas
Nebenusivelkamas,
Prisegtas
Dūriais skolon už dieną.

“

Kaip išdrįsai
Mylėti be sielos?
Tavo auka be kraujo,
Mano – be vandens.

Kur gi tu būsi
Kai druska atsisės?


2007