Kai tu miegojai, aš sėdėjau ant palangės.
Kvepėjau jazminais, kvepėjau lietum.
Buvau nematoma - angelas sargas.
Prisimeni, kad vaikščiojai dangum?
Kai tu miegojai, aš žiūrėjau tau į veidą.
Atrodei tu lyg kūdikis ramus.
Mėnulis man į delnus nusileido.
Aš visą naktį saugojau tavus sapnus.
Kai tu miegojai, glosčiau tavo plaukus,
Bet taip lengvai, kad tu nepabudai.
Išnyksiu aš aušros sulaukus
Su žvaigždėmis ir su tavais sapnais.
Tu pabudai - už lango saulė teka,
O delnuose tau jazminų žiedai.
Tarytum oras lietumi dar kvepia...
Tarsi sapnuose debesim ėjai...
Kai tu miegojai, bučiavau į lūpas,
Klausiausi kaip tu tyliai alsavai.
Tu pabudai - už lango medžiai supas
Tarsi šlamėdami tau tai, ką pamiršai.
(Skirtas konkrečiam žmogui, kuriam vis dar priklauso mano mintys).