sielosna po vieną

for my man

naktys trumpėja ties 12-ta. rankos
sugrumba suyra apeina sarkazmu

tyla ar šnypštimu. nežiūrėk į akis
jos užkratą slepia. abejonėmis gyvos.

pamirštu vis sugerti rytmečio erdvę.
užsilieka tik juodosios skylės ir tuopos

prie Hanso ar Klodo. afrikietiškais
žingsniais nurimsta prie Kongo mano

mėlynos jūros. ir visa čia pilka ir bloga
taip tyliai kad net pasigirsta likimas.

taip noriu pabėgti apversti stiklinę.
bet laišką grąžina į paštą skambučius

nutraukia mano žaizdota madona.
taip kėkštiškai slepiamos gilės ir uogos

aistra beprotybė iš ryto. taip aušta
venose kraujas po vieną. kad jau

nesinori pabusti ir miegas lenda pro
sieną. ir musės ir skysčiai iš gyvojo

kūno sušąla. išsitaria siela.
susikrauna bagažą