visi keliai sutraukia į tave ramybes mano
kraujo krešulius ir baimes. matai aš netoli
bet netiesa kad su tavim. pasuksiu vėjų rožėmis
kryptis. tarsi tava antroji pusė nemiegosiu.
tavo akys nežino kad mirs ir nejaučia kaip
žydi lubinais galvos skaudėjimai. man taip
baisu. beveik mačiau mirties namus. tarytum
juodaakė ragana tavoji pusė aš esu. bet
tu miegi ir mano skausmas rimsta tarsi
bėda ir vėl ateiti trokštų. ir mano kūnas
smilksta po audros garuoja tarsi atogrąžų
pasauliai. delnais guodžiuos. o tavo akys
nejaučia mirties. kvėpuoja ikonėlėm mažo dievo.
tarsi tavy kažką palikus būčiau taip vis grįžtu
kaip lanko išsikvėpusius kapus moteris juoda skara.
ir taip baisu paklydus savo dykumoj suprasti -
ne tavim rašiau. visi keliai paklysta mano galvoje.