snūduriuojantis

                      O. B.


keista taip dieviškai keista
ant kelių tau galvą padėjus
įaugti plaukais ir numirti

nuo riedančio lūpomis kvapo
lupasi laikas
nuo sumerktų tavo pirštų,
mano ligoto alsavimo

valtys nuslysta padange
debesys kapsi nuo irklų
keista taip,
dieviškai leista

užpūsti save tau ant kelių
girdėti kaip lenkiasi svirtys
kaip burė įplyšta anapus
ir tu tyliai užkalbi miegą:

lietūs neprikelia vyšnių
skauda praaugti artumą
varnos viršum rugių lauko
varnos viršum rugių
varnos..