Iš degtukų dėžutės
Ramybė prasiverš tyliai.
Aitriu sieros kvapu suspės
Palaižyti menamą nosį nebyliai.
Užgniaužęs kvapą sėdėsiu,
Lauksiu neišpasakytos tylos.
Mano svajonės nublės
Belaukiant jos.
Rymosiu prie stalo palinkęs
Ir knygą uostysiu nejučia
Semsiu išmintį, kol ji išblės,
Kol užmigsiu vakare.
Susapnuosiu aš tą pasaką,
Skaitytą vakare.
Matysiu prieš akis mergaitę, apšalusią,
Svajonių besivaikančią.
Nenorom ir aš įgausiu
Svajonių atspindį gilų.
Nusiprausiu miegu,
Susapnuota pasaka, nebyliai.
2007. 06. 17-19


Rahas



