Nr.2

Juodam lizde Tamsi naktis.
Šlapi išbalę,
Jos ilgi grublėti pirštai.
Jų saujoj adata aštri,
Ore sapnų sparnai
Košmarais raitos.
Tamsios nakties pikta lemtis
Žvilgsniu skvarbių
Savas aukas myluoją.
Neapsispręsdama kam dalint,
O kam dar leist saldžiai miegoti.
Siauram lange liepsnos šviesa
Jauna mama vilties sapnais galuojas
Jos miegas neramus,
Per vieną koją.
Kampe lovelė... neišvaizdi
Maža širdis, gležnoj krūtinėje,
Ramiai kilnojas.
Kitam kampe pikta lemtis
Košmariškus sparnus skėtojo.
Tos dramos vidury,
Maža liepsna, šviesos viltim-tikėjimu
It siena stojo.
Tik čia dar nežinia
Likimas kam pakišo koją.