Yra tokių žodžių, kurie saveime sugadina eilėraštį, vienas iš lyderių - paslapčia, ypač rimuojamas su nakčia[i]. Jis tiesiog nereikalingas, nes kaip svajonės gali pildytis paslapčia ar nepaslapčia? Daugžodžiavimas iš nemokėjimio pasakyti kitaip.
Dar pavojingų žodžių sąraše atsidurtų [i]naktis, sapnai, žvakė, rožės, nes kartu jie kuria labai aiškų ir labai, kaip čia pasakius, atsibodusį vaizdą, į kurį įsprausti kokį savitą blizgutį reikia velniško talento arba sėkmės.
Beje, labai keistas pirmų eilučių šifras. Bijoma užmigti, nes svajonės pildosi tik nemiegant? Ar bijoma užmigti, nes jos pildosi miegant, o "išaušus rytui išeina"?
Ponia Klara kažkurį laiką mezgė sofas. Apmezgė visą kvartalą. Kai jai už tai ėmė mokėti gerus pinigus, nustojo ir net sau nenusimezgė sofos. Ji tiesiog sėdi prie pianino, skambina arbatos stikline ir šaukšteliu, riša džiovintas gėles, jaučiasi reikalinga :)
labas rytas. taip, as labai stipriai dar "poete-naujoke", ir man dar visiskai neaisku, kur yra ta riba tarp NUVALKIOTO ir NENUVALKIOTO. mano kambario aprasymas man nenuvalkiotas, just :) kol kas dar netyciukais isispraudusi i klasikini rimavima, kol kas dar visiskai negrazu padrikos eilutes tu, kurie ISVIS nesistengia rimuoti. ir i eiles, ne siuksliu deze deda. galu gale dar kol yra many viso to geraja prasme sh.. kurybai-idejoms, nu dar nekuriu apie kosmosa, apie gamta, arba apie nieka, kas nekabina... (oj kiek prisiskaiciau apie kosmosa cia, ir superego susnibzdejo: o gal taip reikia) nepulkite, nepykite, mylekite, priimkite. aciu. geros savaites.
na, šis jau atrodo kiek geresnis, nei anksčiau tamstos skaityti, bent jau mintis teikianti viltį. tačiau labai stipriai jaučiamas "poetas-naujokas", t.y.- labai jau apstu nuvalkiotų įvaizdėliu ir rimo klišių, kitaip tariant- rašto negrabumas. dirbkit. dirbkit.