Nuneši į vakarą,
Mano liūdesį, ieškojimą.
Šaltu grindiniu bėgioji mano išderinta siela,
Pieši horizontus, nepasiekiamų dienų.
O aš, aš kaip paklydęs sapnas šmesčioju tyloje.
Gal rytoj, gal poryt,
Ugnis žais tavo delnuose,
Gražiu veidu bėgios tūkstančiai saulyčių.
Ieškojau, ieškosiu tavęs, sapnuose,
Piešiaus pačius įmantriausius tiltus,
Į Tavo neramią sielą.
Lipau pačiais stačiausiais šlaitais,
Į rydieną, į šviesą.
O jei, o jei liūdesys užpustys mane,
Minėk, mane kaip karį
Ėjusi, tebeinantį į Tave