Rašyk
Eilės (71895)
Fantastika (2158)
Esė (1687)
Proza (10307)
Vaikams (2454)
Slam (47)
English (1088)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Neurotypical Neurotypical

Situacija laive

Šis kūrinys matomas tik autoriaus namuose


Peizažas šiandien atrodė tiesiog nuostabiai. Tam pritarė visa įgula, net patys vyriškiausi asmenys. Ta dangaus mėlynė spindinti iš tam tikrų vietų, tas rudumas esantis ten, kur turėtų būti. Žaluma tokio žalumo, kuris teikia daugiausiai estetinio pasitenkinimo. Nei daugiau, nei mažiau. Ir pats Peizažas buvo patenkintas savimi. Būtent dėl to jis šiandien ir pasipuošė, užsidėdamas išeiginę kepurę.


Tačiau dėmesys, kuris buvo skirtas Peizažui, yra maksimalus, kuris gali būti jam teikiamas. Žinoma, kiekvienas toks paaiškinimas jam suteikia dar daugiau dėmesio, tad Peizažui buvo skirta daugiau dėmesio, nei buvo galima.


Laivas jau šešis mėnesius plūduriavo jūroje. Įgula nelabai suprato, kas atsitiko. Visgi jos nariai buvo jauni nepatyrę asmenys, kurie vargiai yra nuplaukę į kitą vonios galą. Jų specializacija yra kita. Tačiau ji nėra svarbi, be to, ją bus galima sužinoti iš tolimesnių įvykių. Vos tik įlipę, keturi įgulos nariai nieko nelaukę susėdo į laivo galūgalį ir pradėjo reguliuoti laivo galą. Jie įdėmiai stebėjo laivui iš galo atplaukiančius laivus, kad tie neįvažiuotų į laivą, kuriame sėdėjo įgula. Dar trys asmenys greitai sulindo į laivo vidurį. Du iš jų pradėjo reguliuoti bures, laivo šturvalą ir šiaip tvarkėsi laivo viduryje. Dar vienas įlindo į kajutę, nes išorėje jam neatsirado vietos. Du iš likusių trijų asmenų atsisėdo ant laivo kraštinių bortų ir įdėmiai žvelgė pirmyn. Deja, laivo kraštuose nieko nebuvo ir šie asmenys turėjo tik sėdėti ant borto ir stengtis neįkristi į jūrą. Paskutinis asmuo vienintelis atsidurė laivo priekyje ir pradėjo reguliuoti daiktą, kuris būna laivo priekyje. Jis buvo vienas ir jam dėl to labai sunkiai sekėsi valdyti tą daiktą. Tad laivas plaukė nepaisydamas savo įgulos. Akivaizdu, kad laivo savybės nebuvo gerai pritaikytos asmenims, kurie įlipo į laivą. Didelė dalis asmenų dažnai sėdėjo be darbo ir nežinojo, ko imtis.


Beje, buvo dar du, o gal net trys asmenys. Du asmenys niekuo neužsiėmė, tik matėsi, kad vienas iš jų visiems vadovauja. Kitas tik naudojosi laivo patogumais ir vaikščiojo sustiręs. Kapitonas ir laivo savininkas sušuksite jūs!


Aišku, kad ten nėra jokių kapitonų ar savininkų.


Laivui pajudėjus, įgula dar ilgai laikėsi savo pozicijų ir darbų. Vėjas nebuvo stiprus, tačiau ir nenusilpo. Laivo savininku pramintas asmuo vis klausinėjo kapitono, koks yra vėjo greitis. Tas kiekvieną kartą pakilęs nuo stalo eidavo pažiūrėti į vėjo matuoklį. Iš tikrųjų, jis neturėjo jokio matuoklio, tik eidamas pažiūrėdavo į burių išsipūtimo lygį. Grįžęs Kapitonas kiekvieną kartą atsakydavo, kad vėjo greitis yra šeši. Savininkas tik dar labiau sustirdavo ir šiek tiek apsidžiaugdavo, kad vėjo greitis vis dar normalus. „Bet juk jau šeši“ - sakydavo jis. Laivo vyrai tik smarkiai nusijuokdavo ir tęsdavo savo darbus, o Kapitonas grįždavo prie stalo galbūt tvarkyti laivo popierių, bet visgi galbūt kažko valgyti.


Vieną dieną galiniai laivo asmenys pradėjo šaukti, kad jie pamatė tolumoje atplaukiantį laivą. Kilo didelis sujudimas, nes jokio laivo įgula nebuvo sutikusi jau ištisas šešias savaites. Kapitonas pradėjo rėkti, kad nereikia panikuoti. „Visų pirma pasistiprinkime, kad turėtume daugiau energijos. Aš visada valgau.. „ - Kapitono sakinį nutraukė patrankos šūvis. Naujasis laivas stebėtinai greitai atsidūrė netoli mūsų nagrinėjamo laivo. Jame buvo galima įžvelgti aptemtais drabužiais išsirėdžiusius asmenis, kurie šaukė karo šūksnius ir mosavo kardais. „Piratai“ - pratarė savininkas. „Jie atėjo mūsų“ - sulemeno kažkuris galinis. „Visų pirma pavalgykim so.. „ - Kapitonas vėl buvo nutrauktas, nes nelaukti svečiai įsiveržė jau į laivo vidų. Piratai pradėjo siautėti - vertė laivo rakandus, spardė statines, plėšė laivo bures, išreguliavo laivo šturvalą, nustūmė kraštinius nuo borto į jūrą. Laive prasidėjo panika, centriniai verkė dėl suplėšytų burių ir išreguliuoto šturvalo, galiniai šaukė nesavais balsais, nes toks buvo jų darbas, vienintelis priekinis nebevaldė savo daikto, leido laivui judėti savarankiškai. Staiga vienas iš piratų, matyt vadas, prišoko prie kapitono. Savininkas buvo pasislėpęs už kapitono ir drebėjo kaip epušė. Piratų vadas pradėjo daryti akių kontaktą su kaptionu. Kapitonas ramiu veidu žiūrėjo į vadą. Jis bandė savo vidine ramybe numalšinti paniką. Jiems taip pastovėjus keletą sekundžių, vadas staiga paėmė už savo kardo ir tuo metu iš jo kišenės iškrito šachmatų figūra - pėstininkas. Pėstininkas lėtai nukrito ant laivo grindų, truputį pasikratė ir nurimo. Kapitonas akivaizdžiai buvo išmuštas iš vėžių, tačiau to stengėsi neparodyti. Vadas tik ironiškai nusišypsojo. Neplanuotas veiksmas padarys dar daugiau naudos. Kapitonas tik suraukė antakius ir lėtai prakošė „Mums visiems galas“. Atrodo, kad dabar kapitonas suvokė tikrąją grėsmę. Jis staigiai atsisuko į savininką. Tas buvo sukrėstas šio staigaus judesio, tačiau greitai atsikvošėjo. Kapitonas labai rimtai žvelgė į savininką. Savininkaa suprato padėties rimtumą ir pratarė: „Aš galiu.. pasakyti.. „. „Nereikia“, pasakė Kapitonas, „Čia yra savų, kai liksi vienas, tai daryk tai, dabar mums reikia kito problemos sprendimo būdo“. Kapitonas atsisuko atgal į vadą. „Na ką darysim, pone Kapitone? „ - neslėpdamas pikdžiugos paklausė vadas. Truputį pamąstęs ir kažką sukaupęs, kapitonas tarė: „Manau, kad aš turiu tai, kas gali jums praversti. Palaukit, tuoj ateisiu. Galit palaukti? „. „Žinoma“ - linksmai atsakė vadas. Iškart po atsakymo jis spontaniškai mirktelėjo savininkui. „Laikykis“ - pasakė Kapitonas savininkui.


Kai kapitonas išėjo, vadas toliau bandė užmegzti kontaktą su savininku. „Tai kuo tu vardu, gražuoliuk? „ - paklausė jis savininko. „Geriau nenorėk sužinoti, tu to nesužinosi, nes čia dar yra maniškių“. „OI, kai krūta, žiūrėk nepersistenk“, - į tai atsakė vadas. Netrukus grįžo Kapitonas nešinas kažkokiu ryšuliu. Jame buvo stačiakampio gretasienio formos objektas. Vadas susidomėjęs stebėjo ateinantį kapitoną. Tas padavė vadui ryšulį. Vadas įdėmiai apžiūrėdamas išlupo surišimą. Savininkas akies krašteliu pamatė kelis languoto rašto elementus. Nors ir suvokęs, reikalo esmę, savininkas laikėsi tvirtai ir ramiai. Vadas, pamatęs ryšulio turinį, akivaizdžiai nudžiugo ir vėl jį saugiai surišo. Iškėlęs į viršų ryšulį jis kažką nesuprantamai sušuko savo bendrams. Tie sukluso ir atsakė tuo pačiu. Tada vadas džiaugsmingai tarė: „Labai ačiū už dovaną. O dabar laikas pasilinksminti ir tam panaudoti jūsų laivą“. Kapitonas tik nuleido galvą ir nusivylęs užmerkė akis. „Negi buvo galima tikėtis, kad bus kitaip? „ - retoriškai paklausė jis. „Iš kur tu turi tokių dalykų? „ - jo paklausė savininkas. „Tai mano senelio palikimas. Niekam nesakyk, nes mane šakėm užbadys“. „Gerai, aš to neleisiu“ - sutiko savininkas.


Tuo metu piratai pradėjo veržtis į kajutę tuo pačiu metu traukdami šachmatų figūras iš kišenių ir kitų vietų. Po šiek tiek laiko iš kajutės pasigirdo baisus riksmas. „O viešpatie, kas tai? Galvojau, kad tai baldas, tik prisėdau trumpam pailsėti, o tas.. „ - nebaigęs sakinio piratų vadas ištrūko iš kajutės ir strimgalviais nulėkė link savo laivo, pakeliui pamesdamas pėstininką po pėstininko. Pamatę tokį savo vado elgesį, likę piratai taip pat patraukė atgal į savo laivą. Jie panikavo mažiau, tačiau vistiek atsitraukė nervindamiesi.
Kapitonas su savininku, pamatę šią situaciją, susižvalgė vienas į kitą. „Ar jei rado.. „ - nebaigė sakinio dėl žado netekimo savininkas. „Ši diena turi būti išbraukta iš komandos istorijos kaip gėdinga ir neverta jos vardo“ - tvirtai pasakė kapitonas.


Kai piratai galutinai atsitraukė ir išplaukė, įgula pradėjo atsigauti. Nustebę jie rinko šachmatų figūras ir metė jas į jūrą. Tada ištraukė iš jūros kraštinius ir aptvarkė nuniokotą laivą. Atrodė, kad viskas stojosi į savo vietas, tačiau savininkas pajuto kažką negero. Staiga jis paklausė kapitono: „O koks dabar vėjo greitis? „ Tas vėl nuvytas nuo stalo niurzgėdamas ėjo patikrinti vėjo greičio. Tačiau nebaigęs kelionės atsisuko į savininką. „Ar..? „ - išlemeno savininkas. „Taip. - tvirtai tarė kapitonas - „prasidėjo štilis“.
2007-05-29 12:13
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 12 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-06-27 09:48
Si bilė Sibire
na, "daryti akių kontaktą" turbūt turėtų reikšti "užmegzti akių kontaktą".
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-06-07 08:22
Rudalevičius Vitoldas Ričardo
kodėl ne lietuviškai?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-06-01 12:36
Neurotypical
tas sakinys reiškia, kad vadas pradėjo daryti veiksmą, kuris yra vadinamas akių kontaktu. Tai gan svarbu, nes gal toje istorijoje mažai kas darė akių kontaktą
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-05-31 11:41
vilnelė vėl
turbūt nesuprantu tų perkeltinių prasmių. ypač tokiuose sakiniuose, kaip "Piratų vadas pradėjo daryti akių kontaktą su kaptionu."
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-05-30 17:21
Ištrintas
Nu čia taip atrodo tiems, kurie nesupranta perkeltinių prasmių.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-05-30 16:26
vilnelė vėl
kūrinys tiesiog tobulai beviltiškas. kiekvieną sakinį galia imti į nesąmonių muziejų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą