Obuolys

krentu ant senai nepjautos vejos,
sustoju riedėt prie pat obels.
laukiu kada mane pastebės,
netyčia užklydęs vaikėzas,
pamatęs bėgantį vaiką šypsausi,
kad pastebėtų mane.
pakėlęs mane nusivalo,
į tetos dovanotą megztinį,
ir savo nulaužtais dantimis,
kanda mane ir tik pajautęs,
mano skonį spjauna mane,
nusikeikia ir meta į kaimyno langą.
staiga toršk langas dūžta,
lekia vaikas, kaip vejamas vilko,
uždūsęs kaimynas atskuba,
pažiūrėt kas atsitiko virtuvėj.
pamato ant stalo gulinti nukastą obuolį,
paėmęs obuolį nusiplauna vandeniu,
savo keliais dantimis atsikanda obuolį,
pajutęs kad nesunokęs praryja,
ir meta pro išdaužtą langą.

2007 gegužės 27d.