Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Mano darže priviso svetimų pomidorų. Jau iš toli eidamas pastebėjau juos raudonuojant. Keista, pagalvojau, juk jau keletą metų nieko nesodinau. O jie ėmė ir išdygo. Stovėjau ir žiūrėjau į juos: keletas visai prinokę... Nuskyniau didžiausią ir raudoniausią; nesvarbu, kas sodino, žemė juk mano. Ragauti nesiryžau, tik laikiau rankoj ir žiūrėjau kreivu žvilgsniu, kaip į piktžolę.

Staiga (nemėgstu šito žodžio, bet išties staiga) išgirdau šaukiant moterišką balsą:
- Stasiuk, Stasiuk...
Apsidairiau, ir labai nustebau – šalia manęs stovėjo mažas berniukas. Jis žiūrėjo į pomidorą mano rankoje ir visai nekreipė dėmesio į šauksmus.
- Stasiuk, ką tu čia darai? – pribėgo ir paklausė berniuko moteris, turbūt jo mama.
Berniukas pasakė, jog niekada nematė šių raudonų, apvalių...
- Tai pomidoras, - pasakiau.
- Pomidoras, - tyliai pakartojo jis.

Pasijaučiau keistai: lyg visas pasaulis būtų susitraukęs į šią daržovę. Pasaulis mano delne. Berniukas žiūrėjo į jį tokiomis akimis... Jo mama neryžtingai traukė savo sūnų šalin ir žvilgčiojo tai į mane, tai į pomidorą.

Pasiūliau jam nuskintą daržovę: nors ir nesėjau, bet derlių pjoviau aš, galiausiai niekas juk ir nepasiges vieno pomidoro, čia jų dar daug likę. Vaikas tiesė ranką paimti, bet mama jį sudraudė.
- Tegul ima, čia dar lieka daug pomidorų, - tariau moteriai. Bet mano žodžiai tik dar labiau ją suerzino. Ji paėmė sūnų į glėbį ir nusinešė.

Sekiau juos akimis, kol moteris priėjo savo daržą ir nuleido vaiką ant žemės. Kurį laiką jis dar žiūrėjo į mano pusę, bet vėliau jo dėmesį patraukė kažkas kita.

Apsidairiau aplink ir padėjau nuskintą pomidorą atgal į lysvę. Žinoma, jis jau neprigis, nebent kas nors ateis ir paims jį. Aš jo nesodinau. Dar kartą žvilgtelėjau žemyn, į pomidorus, ir patraukiau ten, iš kur atėjęs.
2007-05-17 18:36
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-05-23 17:13
rudenejanti
toks jausmas, kad patenki į siurrealistišką pasaulį...:) keista...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-05-20 17:23
Si bilė Sibire
Neblogas gabaliukas. Visų pirma, dėl pradžios. Ji netikėta ir įtraukia. Gerai, kad tie pomidorai nesodinti - ir mes stebimės kartu su veikėju.

Berniuką irgi priskirčiau prie pradžios. Jis žaviai pribėga, motina šaukia, žodžiu gerai.

BET.
Pomidoras tekste yra įprasmintas, apie jį nemažai kalbama, jis svarbus pagrindiniam veikėjui, tačiau taip ir lieka neaišku, kodėl pomidoras, kodėl autorius būtent taip jį vaizduoja ir ką nori tuo pasakyti, manau, čia trūksta elementarios teksto sklaidos. Norėtųsi sužinoti daugiau apie patį pagrindinį veikėją - gal tada ir pomidoro hieroglifas išsišifruotų.


Išvada tokia: iki gero prozos teksto dar toloka, bet gera pradžia - pusė darbo. O ši "pomidorinė pradžia" kažkam (tolesniam) yra tikrai nebloga.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-05-17 22:06
pasiu
nesvarbu, kas sodino, žemė juk mano

jeigu vietoj pomidorų būti ridikėliai - pelnytum mano palankumą :)

beje - darbe radau nemažai gerų idėjinių minčių ir pasakymų, tokių kaip Pasijaučiau keistai: lyg visas pasaulis būtų susitraukęs į šią daržovę. Pasaulis mano delne
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-05-17 22:05
Sniego mėnuo
Čia apskritai nėra jokio palyginimo...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-05-17 21:51
kitaip
berniuko moteris - nelabai tikslus palyginimas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą