Sveika, mano mieloji,
Praskriejanti pro šalį vėjo atšvaitais.
Nepalieki jokio savo ženklo,
Net basų kojų šnaresio pievos rasoj.
Lelijų žiedų baltume,
Paslėpdama tylą.
Ak, mano mieloji,
Šviečianti bruknių raudonio lūpų dažais.
Susirenki visus po audros pažirusius perlus,
Nepalikdama vilties jūrai juos susigražint.
Skambiai nusijuoki,
Pakutendama bangai keterą.
Sudie, mano mieloji,
Kvepianti pušų sakais.
Slepi batų kaukšėjimą šešėly,
Leisdama aidui oriai numirti.