Kada jis mirė
nepastebėjo
žmona
pirmoji ir paskutinė
jo meilė
ir toliau jausmus matavo
karštais barščiais
kiaušiniene
čirškintais lašiniais
kvepianti
vėlumoj trumpų naktų
kvėpavo jam į sprandą
maudžiantį nuo dienos
darbų
minčių neišsakytų
nukamuotas
jis pats sau pasistatė
medinį kryžių
sodo gale
nykstančių obelų pavėsy
jaunėlė dukra
mėgo žaisti
apkaišyti raudonais dobiliukais
tėvo širdį
kalbinti
vadinti keistais vardais
voriukus
neriančius sidabrinius šešėlius
tėvo smilkiniams
motinos kasoms
nukirptoms
po pirmo vaiko gimimo
gyvenimo ratas įsisuko
nebepaleido
užgulė tėvo pečius
ir niekas nepastebėjo
kada jis mirė