...............................................

Jis buvo negražus ir net nemielas,
Neturėjo draugų ir gyveno vienas.
Bet turėjo širdį ir sielą taip pat,
Ji galėjo mylėt,bet neturėjo ką.

Ir jis mylėjo lietų,bet nekentė saulės,
Negalėjo pakęst įžūlios apgaulės.
Bet visa tai matė kasdiena,
Ir šį blogį kentėjo vienas.

Gyvenimo šviesesnio jisai nebematė,
Ir negalėjo taip viskas testis.
Nusprendė tada jisai pasisupti,
Ant sausos šakos,kuri galėjo nulūžti.

Bet ji nenulūžo, nes viska suprato,
Padėjo,vaikinui,pasiekti šalį Eldorado.
Kur nieks nebejaučia pykčio ir skausmo,
Kur šviesa ir gėris nuolat juos lanko.