Pasak-g-a

žėrėki, mano miela pasaka                  žvilgėki, mano jautri pasaka
užuot kvepėjusi aguonom                    skandinki realybės tuštumą
aš noriu apčiuopti žvilgsniu                  aš trokštu suvokti jausmu
neišspindintį gėrį                                magiškos nebūties tikrovę
nupūsti nuo jo dulkes šypsniu              įkvėpti jos prieskonių aitrumą
mana pasaga                                      į manąją pasagą


                          žydėki, mano švelni pasaka
                          užuot slėpusi pievom
                          tą nešališkai tikrą aguonų raudonį
                          siaučiant bekvapėms dulkių audroms
                          manoj pasagoj.