Mama ir gyvenimas

Be spalvų, bet gyvenu.
Duokit pagalvę pūkų!
Ir kad lėksiu, ir kad pulsiu
Link plačių plačių laukų.

Į aukštą žolę atsigulsiu,
Įkvėpsiu daug gardžių kvapų.
Galų gale ištarsiu,
Šnibždančiu šiltu balsu:

- Aš gyvenu! Aš gyvenu!
Mamai padėkosiu, kad ją turiu,
Nors ji toli, bet ją jaučiu
Savotišku vidiniu ilgesiu.

Mano gyvenimo pradžia- mama,
O ši diena tik jai skirta.