vs

Saulių ne per daug,
Nors aplanko kaip kekės sulipusių skydų mūsų tvirtoves.
Spalvingi indai ant stulpų,
Blizgus dirvožemis,
Kuriame atsispindi tavo neapykanta,
Mielas dangau.
Iš aukštai, iš labai aukštai
Vėžiagyvių kilimas nusileidžia.
Bet tavo nusidėjėliai nebėga melstis patylomis,
Lenktis patyčioms.
Auštant pirmykštis pokaris tyvuliuoja,
Gausūs ornamentai, glostantys kalnus.
Užuovėjos paukščiai, patiklūs triukšmautojai,
Nebeaptinka skausmo, visa sukančio sraigto.
Palabink ir sviesk sniegą į žiedus,
Nusilenk margam lietui,
Nešdinkis su duona ir alkiu
Iš mėgautojų ganyklų,
Vandenį nešančių rykų,
Išnyk
Nugarmėk,
Prasmek –
Dėkui!

2002