Jau vakarop-
saulėkaitos prikvėpę,
gašlumo kupini
nusviro gluosniai,
tik vėlumon-
išblyškęs siluetas slenka, slenka
pridengdamas mintis-
išskydęs tysta
ir klykaudamos
sutemoj nuščiūva-
aklos [pelėdos],
nes pabaliuos medžioja
žvaigždeles,
kai vieniši, neryškūs
užgęsta pajuodavę žmonės-
sapnuos įklimpdami
į molį, molį---
jei kojas žolėje nupraustų
naktis juoda
patiestų jiems šalnos paklodę...