Bangų Mūša

Arba „Bangomis amžinybę lytėti“


Temuša kirviais švelniai tavo odą ir vinį kala tavo apgaman,
Man dar vis rūgštus kraujas temdo protą ir tvinksi lempos įsikibusios kaklan. *

Išgerk - drėkink krantus, pasėlius -
Išspjauk, jei skęsti savyje,
Paimk ir nešk, kur nešdavo Motiejus
Sausus, išsękusius lavonus po žeme --

Linguok, tavęs nėra kur tinsta vėjas - 
Nutilk, jei moki aistrą pasninkaut,
Suvilgyk ryto lūpas jų nepalytėjęs
Ir perspauski vyšnias, nors ne, palauk -

Jų kietas kiautas apgaulingai žvengia
Arkliais ir pasagom sau iš vidaus
Jei nebijai, ko eromis karys vis vengia
Tai leiskis į raudonius - šauk!

Bet tu geri ne vyną mano drauge -
Ambroziją tu lieji į save,
Nors raumenys ir kraujas jau ataušę
Bet ritasi kasnakt bangų mūša --