Įkask paskutinį kartą

Įkask paskutinį kartą

Išsiliejus spalvų paletė nudažė tave,
Juodo šešėlio pakrašty vėl tupiu viena.
Įsigėręs į kūną vienatvės jausmas dilgina padus,
Raudonai pažymėjai taškuotas dvejones ir klaidas.
Viskas lieka, kai išeini ir palieki spygliuotoj nežinioj.
Pasakyk, kodėl taip sunku, kai negrįžti?
Užmirštas gyvenimas tartum supuvus svajonė,
O šalimais klūpo keršto siela.
Uždaryta ašarų kalėjime baigiu išprotėt...
Sulimpa suplėšyti tamsūs prisiminimai,
Viskas grįžta ir nežinau kam „dėkoti“ už griūnantį gyvenimą...
Įkask paskutinį kartą ir suplėšyk mane, kad neskaudėtų...
Dink šalin amžinai...
Nors vis dar spjaudo į mane surūgęs dangus...