Mano žaliuzės mėlynos, kaip ir
mano mėgstamiausias puodukas
Mano rankos šaltos, kaip ir
Baltijos jūros banga, atsimušusi į krantą
Mano kėdės atlošas nepataisomai sulūžęs, kaip ir
klevo šaka po audringo ryto.
Mano širdis vis dar nenustoja plakti, kaip ir
tylus tvinksėjimas neišnyksta lietaus išgražintoj pievoj
Mano knyga ant stalo vis dar guli (ir ilgai gulės), kaip ir
lapas nukritęs po sniego kalnu
Mano kojos žengia kasdien vis tolyn į pasaulį, kaip ir
žemė sukasi ratu aplink saulę.