Kambarys. Visos briaunos sulindo į būdas,
o kampainiai išneršė bekampę vergiją,
mano maldos ištirpo, bešvintant sukūdo
ir šį kart be klijų pasileidę atgijo.
Nebekauk, uždaryta aš šprotų dėžutėj,
apvali, sutepta, kartais koriais paplūdus,
ne su bitėm vyniojom liepojus virvutėm
kambary su Dievu, aš šventų atributas.
Aš bet kas, jeigų sienos nuvarva riekutėm,
taip bekepdamos saulei sumaišo švietimą,
atspindy jos nuleipsta keleivis prakutęs,
jis tikėjimo naktį per škvalą sutino.
Kambarys. Visos dienos čia sukas vienodai,
tik kaskart vis kiti pakampes išterlioja,
čia ir skrynios suvertos ant spynų skylučių
kas antrų - nekaltų pragulas surokuoja.