Kaip prieš tvaną,
taip bus ir po tvano.
Tartum ranką pakėlęs prieš tėvą,
nes laidais apsipainioję mintys
O prieš krikštą,
taip buvo po krikšto -
nes vanduo į upes, ne iš upių.
Atsistodamas dangų taškai
Per pamėlusią motinos ranką,
tartum uodegą arklio šukuočiau
-
taip širdis šimteriopai ramesnė