Koksai beprotiškai pavarges vakaras,
Kokia beprasmiškai tyli naktis
Ir visada per trumpas rytas,
Ir nelaukta diena ateis...
mums tokia laimė kad gyvenam
turėtų būti jei
ne tie, kurie kaskart lemena
kokia beprasmiškai tyli naktis...
mums taip turėtų būti gera,
kad matom ryto saulės spindulius svaigius,
jeigu ne tiek, kurie kas kartą keikia
tą dieną kurios kiti net nesulauks...
Koksai beprotiškai pavargęs vakaras,
Bet juk kokia tyli naktis,
ir koks svaiginančiai ryškus saulėtas rytas,
kaip laukiu, kol diena ateis!!!