Žingsnis po žingsnio gatvėm,
Sienų nutrupėjęs tinkas palydi
Tave pievon kvepiancion medum
Ir sunkiasvorių bičių dūzgimu.
Ilgai kauptas saldumas
Išvarva sakais medžių kamienų.
Pirmą kartą nektaro paragavus
Vis dar žvėrišką alkį jausdama,
Žingsnis po žingsnio upėm
Lelijų žiedų baltumo lydima
Plauki ten kur net laivai nuskęsta.
Pirmą kartą iš pykčio
Kumščius sugniaužus meti
Žvilgsnį dievam, kurie pavalgę
Saldžiai miega, pasislėpę
Už barzdotų stogų, ten
Kur kažkada tavęs laukė.