Įstklintam žvėriui

Iššaukiančiai raudonom lūpom baltą esybės savos lapą liečiau, kaip ant mirties išrašo antspaudą uždėjau. Norėčiau už apgaulingą meilės apvaizdą uždėti gėdos karūną tau, bet kas aš, kad teisę nubausti turėčiau. Galiu tik cigaretės dūmais užteršti mintis, širdį, plaučius ar net balsą, galiu, kaip raudoną vyną tautos, savo kraują skanauti. Galiu daug ką - tik ne liesti tave. Negaliu liesti delnų, kurie glostė plaukus mano raudonus, negaliu regeti tų rudų, meilę žadėtų, akių, nei žengti, pėda į pėdą, kartu su tavim. O dabar, dieną kai pasaulis dega karais, dieną kai mirštama dėl įkvėpio svajonių, dieną kai turi eiti vienas, kad išmoktum semtis iš grožio, net kai gražu visai nėra, žengiu, krūptelėdama nuo viršukalnės aukščio, nuo slėgio dangaus, nuo užkrėsto savojo kūno, link krašto tėvynės žemos. Net linktelėt galvą derėtų, kad dar išvystum, ten žemai, rudenio lapais nuklotą tavąjį veidą. Stiklint - nestiklint, mumikuot - nemumikuot, bet akiduobės tuščios. Primena miško žemapelkes - kokia ironiška mintis... Nutiesiau ilgesio tiltą, tik jis toks gležnas, trapus, geriau jau žiūrėti į dangų užmerktomis akimis, būti svetimai, kas man dar miela, liesti ugnį ir tada kristi į sniegą, - bet nieko nejausti, nei šliaužioti šituo tiltu. Ir nežengsiu nei vieno žingsnelio pirmyn, dabar jau neleisiu pigdžiugiškai siurbti mano garbės likučius. Kažkada buvai žmogus ir taip troškai būti visiems angelu, kad galiausiai virtai žvėrimi, todėl dabar, kaip žvėris čia ir pratūnai dienas ir naktis - metai iš metų. Pats kaltas dėl visko, dėl to, kad palikai mane vieną, dėl to, kad nebegalime būti kartu, kad vėl pamiršau širdies dainos žodžius, o tu nebeprimeni man jų, - tu kaltas ir dėl to, kad aš vis dar kenčiu, o kenčiu, nes nebepajėgiu pasipriešint sau, savo nunuodytam iš praradimo širdgėlos kūnui, savo išsunktiems jausmams. Mano siela tiesiog rėkia meilę tau. Dabar stoviu ant kalno viršūnės. Esu tarp žemės ir dangaus galybės. Norėčiau išmokti skristi... Norėčiau tapti angelu... - - - .... bet aš krentu...  žemyn, pas tave... pamenu kai tu norėjai virsti angelu - - -