Čempiono bilietas

Tirkšt! Terkšt!

Godžiau margučių mano kramtomojoj,
rajūnės namo
kilimuotos sriaubia garsą,
kuris užsimaskavęs krinta,
lukštais barstytais
lyg pratybų rytą,
desantas manevruojant, į lėkštes,

lukštų lietaus tapytame fone -
lašelis vyno santūrus,
gurkšnojant, kad zakristijono lūpų
atsiprašius,
išpuiksta glostomas akių senolių,
jaunikliui laižančiam tuščias taures.

Bet kartais
sambrūzdis pavargsta,
belaistęs nuotaiką dykai,
seni bezdaliai susipratę
nenoriai pradeda krutėt,
ratelis sukas, kedės vis tuštėja,
ridena bilietą
klastingą tavo stalo pusėn:
- Na, smok, sumušk, - galėsi lėkt.

Tirkšt! Terkšt!