Tu nematai ašarų,
Kaip krištolų stingstančių ant mano skruostų.
Nematai mano veide spindinčios šypsenos,
Kurios nelaisvėn įkliūnu, kai...
Tu nematai manęs...
Ir neregi šviesos...
Tu negirdi, kaip aš verkiu
Ir kaip tave beviltiškai šaukiu...
Tu negirdi tos vakaro tylos,
Kurioj mes dviese...
Tu negirdi manęs.
O ar girdi save?...