Ner ko teliko ziuret - vien smurtas. Prigasdino vargsiuke genn. Kadangi ji tapatina save daznai su katinu, kuris siaip yra mielas (meduotas), tai jai tas sapnas labai baisus buvo. Nes jai atrode, kad mire.
Nebeziurek ziniu, ka, brangioji?
Nors dabar ir miegu, bet, kadangi, o ir tačiau, dar nepasiekiau giluminio miego fazės, todėl gerbiamiems skaitytojams noriu paaiškinti, kad jokie košmarai manęs nekankina ir nereikia manęs tapatinti su mano atseit eiliaus (kuris kaip matau labai liūdnai baigs:DDD) lyriniu herojumi. Čia yra labai labai paprastutis eilėraštis, panašiai kaip vieno cento moneta (beje tokio pat paprastumo, kaip ir aš pati). Net ir košmarų nekamuojami žmonės, retkarčiais pasapnuoja ką nors nemalonaus - pvz.: bites ant sniego. Kadangi jos šiek tiek rainokos, tai primena kačiukus, o kadangi ant sniego, tai primena negyvus kačiukus. Paskui subjektas pabunda iš miego, atseit nemalonus sapnas baigėsi, tačiau per įvairias telekomunikacines priemones išgirsta dar nemalonesnių dalykų, pvz. apie Kelmės berniukus. Štai ir visas mano atseit eilius, paprastas paprastutis ir nurengtas visiškai - grožėkitės ar baisėkitės, tik nebesikniskit prie manęs, nes po laikrodžių persukimo aš labai noriu miego ir dėl tą palaimintai į jį grimztu. Aleliuja miego karalystei...