Belaukiant egzaminų

Kiekvieną dieną aš paskiriu bent kelias valandas laukimui. Tai panašu į savotišką meditaciją, o šventinėmis dienomis – netgi į atnašavimą. Laukiu išrišimo, nirvanos, perėjimo į kitą gyvenimą. Įsitaisau lotoso poza prie šventosiomis knygomis nukrauto stalo ir laukiu. Retkarčiais tas knygas pavartau – ieškau atsakymų, kurie galėtų mane priartinti prie išrišimo, auksine plunksna rašau magiškus tekstus, užkalbėjimus – dažnai tai svetimų kalbų žodžiai, skaičių sekos. Skaičiai labai svarbūs mano gyvenime. Prieš dvyliką metų prasidėjo Didysis laukimo ir ruošimosi išrišimui laikotarpis, šiek tiek mažiau nei už dvylikos savaičių viskas baigsis. Vėliau Šventoji balų skaičiuoklė apskaičiuos mano naująją reinkarnaciją.
    Viskas labai paprasta. Viskas iš anksto suplanuota. Dar Kalvinas XVI amžiuje tai skelbė predestinacijos dogma. Man belieka tik laukti. Tiesa, tas pats Kalvinas buvo ne ką mažiau žiaurus nei katalikų inkvizitoriai – jis nė kiek nesigailėdamas mirtimi baudė visus nepaklusniuosius, netgi draudė žmonėms nešioti spalvingus drabužius, lankytis teatre. Tad ir išrišimas gali būti dvilypis. Iš kur gali žinoti, į ką būsi reinkarnuotas? Galbūt visus tuos dvylika metų meditavai neteisingai, skaitei ne tas knygas, gal iš tiesų esi kitatikis, eretikas, ateistas? Ir ką tik išrištas iš dvylikos metų dvasinio pasirengimo kančių, asketiško gyvenimo būsi vėl surištas, tik dabar jau kitais saitais?
    Belieka tik gūžtelti pečiais ir laukti toliau. Tačiau skirtingai nei Godo, ar nemaža dalis laukiamų išganytojų, egzaminai tikrai ateis. Ateis ir praeis, o tuomet kaip šventoji dvasia, nusileidusi ant Kristaus mokinių, aplankys abiturientus palengvėjimo nirvana, o tada jau sakysim, kad ir mus pasiekė išrišimas, tapsim iš tiesų suaugusiais žmonėmis ir kursim naująjį savo gyvenimą.