Šalpusnis

Saulužė spindulius pirmus
Nuo skliauto melsvo beria.
Šalpusnio žiedas nedrąsus
Ledinę pusnį skelia.

O upė, buvusi šarvuos,
Laisva apjuosia šilą.
Giesmė, pargrįžus į namus,
Sudrumsčia miško tylą.

Ir noris medį apkabint,
Ir delnus du drauge supint -
Šalpusnio grožis toks švelnus,
Sustoti mirksniui verčia mus.