XI

Gėlė neišsiskleidus ją rankose laikau
Pjausto jį mano delnus
Žiedlapius plėšau toliau
Kraujas sruvenančiom ašarom rieda
Purpurinės upės randus palieka
Joks dieviškas laikas neišgydys
Pažemintas negimusio drugio skrydis
Stovintys dygliai badas maras mirtis
Krentantys lapai meilė gyvybė viltis
Draskysiu lyg palaidotas gyvas karste
Tavo noras išsipildys sustojusiam laike
Pamiršiu kvėpuoti atmerkti akis
Pasimsiu tik rožę kuri nenuvys...