tu rūpinais pakeisti upių kryptį – vanduo
sugrįžęs parneša delnų rieves – iš tolių
juodos paukštės kyla ir skyla mėnesio
rate prie šventakuprio miegantys kamienai
stabų parapijoms vergauja – ten mano dienos
džiūstančios paliko – aš klūpinėju saujoj
žiūrėdama vagos dugnan vis tolstu nuo
savęs trim žingsniais jūrom ir kanalais
kūno strazdanom nubertos lapų rėtys –
nešiau rudens minčių tavajam atgimimui
pirštukų negatyvais atspaudais ir dūžiais
būgno odomis apeina lūpų kontūrais mėnulio
fazės – nakty viena stovėjau – laukiau
upių grįžtančių su tavo įkvėpimais su
mano iškvėpimais aušros išgaruoja –
aš susitikčiau pusiaukelėj tave – viena kryptim
pasaulis kita – nubėgantys mamutai vienuoliai
beduinai salamandros – aš dykumėju
pametusi žvilgsnius pasaulių keturiom kryptim
aklėja mano oda nebejunta – duslėja tavo
žingsniai – aš susitikčiau šiek tiek nukrypus
nuo tapsmo horizonto