kartus arbatos skonis

neparausta mano oda
nuo uodo įkandimo
gerbiamas
gerbiamas
šnypščiamai
tęsiamai
kalės vaikas
daugtaškyje loja
draskosi ant grandinės
iki apsiputojimo
tarp riebių dėmių
nužudyti apkalbom
per kraujagysles
pykčio ir pagiežos
nuodus perleisti
nesužinosi
naktį
kai sapnuoji
šluojamą trobą
vapsva palįs po antklodę
sočiai į arbatą aršeniko įbers
kaip carui žiauriam
besigydančiam juo nuo sifilio
tegul ir tau
ir tau
taip bus
gerbiamas
gerbiamas
kaip miegosi tu
šiąnakt
tokiame skruzdėlyne