*

    V. P.



žvejys nesugrįžo ir maurais apaugo jo valtis
net slystantis ledas neatmena batų kuriais
jis vedės už rankos nebylią ir basą mergaitę
per sapną į mėlį rausvais ligi skausmo plaukais

vis tiško lietus nors lietaus šiam krašte nieks nelaukė
ir sruvo vanduo per skyles ir tinklais nebūtais
lig pusės įbridęs į trupančią vakaro kaukę
jis keikės visais savo viešpaties dievo vardais

žvejys nesugrįžo ir nejaučia rankų jo irklai
tik eižėja medis dulksna dar mažyčiais lašais
ir nieko daugiau tik žvynuos pasiklydus mergaitė
basa tris kartus ir rausvais ligi skausmo plaukais