- Panika Bohema Pankas.
- Atleiskit? Jūsų vardas?
- Panika Bohema Pankas, - atsidūstu drėksdama odelę palei nagą.
- Panele! Jūsų tikrasis vardas? Prašyčiau paskubėti! - barbendama raudonais lakuotais nagais į stalą nerimsta sekretorė.
- Eik tu šikt! - apsisuku ir išeinu lydima šešių porų akių, atrodo tuoj išvirsiančių pro gilias akiduobes.
Niekad tų stomatologų ir jų kabinetų nemėgau. Eina šikt. Reikia baikt tuos nagus draskyt, nes vieną dieną nukraujuosiu. Sušikta diena sušiktam mieste, sušikta kovo 11. Po miestą marširuoja naciai rėkdami tą savo šūdinajį HAJ HITLER. Po galais kokie asilai, patriotai. Tipo patriotai. Tipo už tėvynę. Šūdą už tėvynę, jei būtų už ją naktim negaudytų pankų ir neskaldytų iš kojų. Aš lietuvė. Aš pankė, aš! Aš vaikštau su ta ryža skiautėre ir gyvenu beveik nemokamai. Ir AŠ jiem netinku, nepatinku ir dar visaip kitaip. Apsišika. Įdomu jie keikiasi rusiškai...?
-