užmarinuoju šitą orą, erdvę, laiką
prašau, palikit manyje tik vaiką
ten kur pradėjau ten pabaigsiu
prieš tai, jums leidus, dar šį tą nuveiksiu
išnuomavau kaimynui dienai aš gyvenimą
nusipurčiau nuo kailio dulkes ir nerimą
užrakinau tas klebančias žemės duris
jei reiks tai spyrsiu ir atsidarys
na kagi po saule vietos nebeliko?
debesyse kambarį išnuomot sutiko
manot patarė su liftu i devintą dangų
arba su šypsena per langą
oi ne linksmiau su parašiutu
per balkoną kad nuobodu nebūtų
užsiropščiau į dievo sostą
nors vienai dienai gavau postą
aš čia kaifuoju, laiškus jums rašau
užantspauduoju ir pasirašau
pavasaris. 10 diena. Post Scriptum kovas
gyventi faina, kai pats sau vadovas!