jausmui

Stingstančių gėlynų nebedovanoju tau-
lyg skrybėlę būčiau šiaudinę bet kam dovanojęs.

Išdilusiame žiemos patale,
vyšnių medžių prisiminimus tau paišau.

Jei netyčia brauksi ranka per nudrėkusias blakstienas-
matyt žaliai meilei dar nesubrendau,
bet tolstančių elnių pulkus
dovanoju savo nėščiai meilei.

Tarp subrinkusių mano patyčių
eilę posmo rasi dėvėtą,
Neišsigąsk,
Tai mano „mylinčio“ jausmas- paslėptas žolėj.

Stengiausi būti mylimas visų.

Šiandien pats gelsvo šešėlio prašiau
išmokyti dainuoti sutartinėm,
nes laikui nesugebu būti identiškas.