Atsirakini pavasarį,
Išblyškusi kovo deive,
Skalauji ledinukus burnoje
Lyg mylimojo marškinius.
Iš po sniego vis labiau ir labiau
Gieda samanos,
Tik pajuodęs inkilas dar tuščias. –
Pasidėk į jį savo akis,
Išblyškusi padūmavusių padangių dievybe,
Gal išsiris rausvas obelžiedis.