Amerika

Kaip staiga, iš už kampo, naktis pasirodė
Vienas žingsnis, ir ji įsikibs man į plaukus
Dar minutė, ir būgnai pagros mano tylai
Mano veido portretai istoriškai kraupūs

Dar sekundė ir mano Amerika baigsis
Dar naktis, ir ryte neberasiu namų
Dar giliau, ir paliksiu sustojusį liftą
Taip, kaip pamečiau nuotrauką savo tėvų

Mano rankose svetimas šaltas trimitas
Plačios upės paliekančios mano akis
Slėniai dantyti ir tūkstančiai jungiančių tiltų
Krašto, kur link aš einu - vidurys

(skiriu F. K. „Amerika“)