Eglutės jau nebebuvo, toj vietoj tebestovėjo tvorelė, greičiausiai iš kažkurios praeitų metų eglės sukalta. Prie bokšto buriavosi žmonės, taip pat jų nestigo ir vidury Katedros aikštės, šalia scenos, kurioje tradiciškai kalba sakys Dalam Laja. Po du tūkstančiai dvyliktų sukilimo, Lietuvos valstybine religija tapo budizmas. Jeigu ne kiekvienas, tai aštuoni iš dešimties vaikų turėjo po kuklų pilvuką, kurį galėdavai pasiprašyti patrinti, jeigu liga stodavo ar dvasinė pusiausvyra susikrėsdavo. Jo šventenybė Lamaja buvo didžiausias dvasinis lyderis, nežinia kuriems galams išsirinkęs Lietuvą. Vieni sako, kad šiame regione gimsta daugiausia indigo vaikų, o kiti kad jis skleidė per daug individualią filosofiją ir dėl to buvo išprašytas iš Indijos. Ar viena, ar kita niekam nerūpėjo, visi sutiko, kad jis šventas žmogus ir sekė jo pavyzdžiu.
- Mieli žmonės, susirinkę išklausyti žodžių, kuriuos girdėsit visus metus, matysit kiekviename žingsnyje, tiek šviesoje, tiek šešėlyje, pasveikinkit jo šventenybę Dalam Laja. - išrėkė Kernagis ir visi susirinkę kelis kartus virš galvos apsuko rožančius. Įspūdis užkrečiamas, netgi aš atvykęs iš Rusijos iš karto nusipirkau rožančių. Nelabai gerai žinojau ar kairėn ar dešinėn sukti ir kiek kartų, kai ant sosto sėdinčio Lamajos akys pakrypo į mane, ar bent jau taip pasirodė. Kiek skaičiau - matė, jautė, girdėjo jis viską ir visada. Kiek giliau į kišenę įsikišau rožančių, maniškis buvo nupirktas prie Aušros vartų, iš po prekystalio, pas bobutę pardavinėjančią saldainius.
- Tausok, gerbk, mylėk. - kaip dabar nuskambėjo jos žodžiai, kuomet man į ranką įspraudė senąjį rožančių, dvidešimt vienas karoliukas, Jėzus apačioje kabantis.
Nors naujasis dvasinis vadovas, sakė, kad viskas yra gerai ir Jėzus ir Alachas ir absoliučiai viskas, tiek dangus, tiek žemė, tiek tu, tiek mes, tačiau nemalonu buvo parodyt kokį rožančių turiu. Po kelių akimirkų didžiadvasis atsistojo, nusilenkė ir priėjęs prie mikrofono tarė:
- Garbė Jėzui Kristui! Haribol! Alach akbar! - užteko šių trijų šūksnių ir aš jau nebesupratau, nei kas aš, nei kur. Po kurio laiko pradėjome šokti susikibę ratu, grojo indiškos giesmės, aš išsitraukiau rožančių ir pradėjau sukti, tai į dešinę, tai į kairę pusę. Visiems buvo ne motais, kas ką daro, visame ore tyvuliavo tiktai džiaugsmas, kuris pripildė kiekvieną ir tą kuris kažką suprato ir tikiu kad trečias brolis Jonas būtų užtraukęs lietuvišką giesmę, užlipęs į Gedimino kalną ir pasveikinęs jį su gimtadieniu.
Kaip nuostabu, kaip gera, einu gatve ir kiekviena plytelė pulsuoja į mane tą kosminę energiją ir nesvarbu, kad nežinai žmogus kas iš tiesų ta čakra, ar kundalini. Ar būtum paprastas žmogus, ar pegasas, ar cherubinas, ar serafimas - šiandien tu irgi turi sparnus. Netgi jeigu tu dar ir nesi spaudęs rankos Jėzui - jis tave karštai apkabina. Grįžęs į butą apglėbiau spintą, pabučiavau stalą ir visi drauge lyg vienas lingavome, tai į kairę, tai į dešinę. Paskambinau į viešbučio aptarnavimą ir po kelių sekundžių šalia manęs jau stovėjo vyno butelys. Bet aš jo negėriau, aš jį išgelbėjau!
- Mama, skambinu iš Vilniaus, kaip čia pasakiška, negalvojau, kad taip bus.
- Da, charašo į u nas. Kagda virniošsia?
- Nikagda. - padėjau ragelį ir grįžau atgal.