vakare švelniai susupo bangos
virpančią jūrą į sūrų pledą
žuvėdros sonetus viliojančiai
tarsi lopšinę mylimajai gieda
dangaus paletėj, šalia paukščių tako
akys pro vaikiškus pirščiukus
rožines svajones saldžiai nutapo
kol ieškojai smėlėto gintaro
sutikai ateinančią ramybę
ant vaikiškų pėdų tako
nešiokis ją tyliai
švarko kišenėj vidinėj
tavo laivas su vilnos burėm
supsis minkstai kaip mudu būrėm
savo krantą radai, pajutai?
pabudai...