Ėjau rugių lauko krašteliu,
Basom kojom,
Suvytusių pienių vyną spaudžiau,
Kad upeliais tekėtų
Į tavo žabtus.
Aš trypiau jas
Nagais traiškiau,
Šokinėjau,
Maldavau,
Stovėjau
Kol
Prilipo...
Pėdos prie žemės prilipo,
Nuo suvytusių pienių vyno spaudimo.
Stovėjau,
Nejudėjau,
Nemaldavau,
Kol vėl lietus
Sustingusią žemę
Ištirpdė.