Iliuzija

Kasdien smailėjantys šalčio ašmenys
gilyn po mano nagais lenda.

Aš suvokiu ir pripažįstu šitą laiko lanką
kai gyvenu viduryje, nuspėdama pabaigos eigą -
aš nepralaimėsiu, nors baimės šiandien visą mane aplenkę šaipos.

Iliuzija kuria tikiu ne aš,
tas švelnus krislas tavo akyse -
dėsningumą, metų ciklą kreipia,

Mes nesam paukščiai,
nors stipriai užsimerkę į debesis įklimpę juokiamės.
Man lengviau, kai aš suvokiu ši laikinumą...

nes rytoj spinduliai kitus praus laime
ir lengvai apsvaigę nuo amžinos svajonės
į mus mūsų nuomenes šaudys

Aš nupurtysiu šį apgaulingą medį
ir vaisius surinkus dykai dalinsiu
nesaugosiu ir nebranginsiu, nuostolius gailesčiu dengsiu

modifikuotame rytojuje bus rojus
sinoptikai džiaugsmo saulę ir laimės lietų progozuoja..