kaip danguje taip ir ant žemės

kaip danguje taip ir ant žemės
girdėjai, saulė gavo spyrį nuo mėnulio
ir dabar už kalno įsižeidus guli
daugiau net negu aišku tapo
kad jų charakteriai mat nesutapo
šeimyniniai tai reikalai
nėra namų be dūmų net tenai
teisėjui griaustiniui sutaikyt parūpo
žaibavo, porelei, aplinkui mėtėsi rūkas
taip kibirkščiavo, kad net iš pačio ryto
mano svajos nukrito...
gyvenimo brangaus
kaip žvaigždės nuo dangaus
aš kaip į banką sutempiau
ką tik vertesnio beturėjau
ašarą prie ašaros į nosinaitę
kaip centą prie cento sudėjau
kad bus dangaus bankrotas
net šansų susapnuoti neturėjau
iš santaupų sieloj beliko nulis
kai sužinojau - skiriasi mėnulis!
kam taip aukštai akis
kaip procentus užkėliau
kodėl sapnuot daugiau negu gyvent norėjau
kodėl dangui daugiau nei žemei patikėjau?
tegul kiekvienas iš savęs stiprybės semias
kaip danguje taip ir ant žemės