Gėlės šalnoje

Ir nuotaikos pasikeičia –
Jausmai laisvėja:
Galiu išeiti, bet galiu ir – ne.
Susigrumia Taika ir Karas,
Užklysdami pasiausti žmoguje.

Klumpu. Keliuosi. Ir, matyt, dar būsiu
Klupdytas, muštas, stumtas ar kitaip...
Bet šiandien nugalėtas buvo karas,
O kai širdy taika –
Mėnulis prausias jaunatim
Pasaulis gi –
balandžių atskraidinta medžio šakele.

Per sąžinę, akis šviesa pavaikšto
Ir vyturiai sugrįžta paplasnot sparnais.
Balta žiema,
Bet angelas baltesnis,
Ir žydi gėlės mano šalnoje.