pradedantysis

O savo užnugarį
slėpsiu kišenėje.
Tada galėsiu nemokėdamas kurti eiles,
surinkęs parduotuvės čekių kuponus.

Ir sulytas išvarvėjusių akių
Besigarbanojančiuose mano sesers plaukuose
turėsiu pilną saują žodžių,
kurių tu neturi ir nenori turėti
/tai mano privalumas/

Rytas, miško viduryje, kur kelmai tik auga
nenuravėti,
turėsiu šansą, atsistojęs,
mestelt žvilgsnį į rujojančią patelę, savo sielai kūniškai išsakyt.

Pagalvoju, kam man tos eilės, žodžiai,
pakylos
ant kurių tik prakaitas liejasi.

Myliu aš miško uogas, myliu ir ūmėdėles
tik kol lėktuvas pas mane į namus neatskriejęs,
aš esu nusidėjęs.
Eilėmis, žodžiais..