Amžių paslaptys
oriai laiko galvas
neįspės jų
kirmėlės kurie po žemę naršos
neparklups jos
prieš primityvumą
geismą ir tuštumą
nepažabojamą impulsyvumą.
Pasėtas tarp žemės ir dangaus
įtužis įgauna pagreitį
nedėkingas laikmetis
nemąstantis žmogau
sumaterialinta siela troškimų
ieškanti naudos
tarp suirusių kūnų
išniekintų kitados
nerasi laimės
jei klausysi geidulingo balso
malonumų troškulio
iš slindančio velnio balso.
Tu netiki
neatveri širdies
matai tik žemės tamsą
niekini kitus
ir panieka tau
pasitenkinimą temdo
tu niekas
ir širdis tavo akmeninė
tu pamiršai
kad reikia siekti tobulybės.